Šįkart visai ne apie muilus, ne apie kvepalus, o apie
mezgimą. Išties apie mezgimą kalbant, tai - man jokia naujiena, nes mezgti
išmokau labai seniai. Močiutė, mama mezgė, taigi man buvo iš ko mokytis. Nors
kas keista, kad dažnai aš norėjau mokytis PATI. Pasiimdavau mezgimo knygą,
susirasdavau įvairius raštus, ir sekdama instrukcijas bandydavau kažką išgauti.
Oj kiek kartų klydau, ardžiau, vėl mezgiau. Bet kai sulaukdavau močiutės
klausimo: „Jurgita, iš kur tokį gražų ir man nematytą raštą išmezgei, kas išmokė?“
Tada sakydavau: „pati. Iš knygos“. Nėra joks čia puikavimasis, tiesiog mėgau
nuoseklumą, matyt, atmintis mano buvo knyginė, kai perskaitęs sugromuluoji
viską. Vėliau buvo raštų schemos, jas išmokau skaityti pagal simbolius Na bet
dabar jau atėjus 2021 metams esu visiška senolė, nes naujo leidimo knygose
schemos man kaip kinų raštas, kurio tikrai nemoku. Žinoma, raštai, kurie yra lengvi, man nėra problema, bet ten, kur
pynės perisipynę penkis kartus ir dar „priturbinta“ visokių „papildų“ ant
viršaus, na tokie man jau neįkandami.
Tai ir noriu pasakyti, kad esu tik mėgėja, kuri mėgaujasi
tuo ką daro.
Tiesa draugauju daugiausiai tik su virbalais. Moku ir
vąšeliu nerti, bet labai minimaliai. Nepavergė jis manęs.
Taigi mezgiau megztinius, golfus, šalikus, kojines,
pirštines ir t.t. Bet prieš kelis metus pamačiau riešines. Pradžioje
nesupratau, kam jo skirtos. Vėliau supratau, kad man labai patinka karoliukai.
Riešinės buvo išmegztos čekiško biserio karoliukais, siūlas – 100 proc merinos
vilna. Informacijos apie jų mezgimą ieškojau visur, bet labiausiai padėjo
draugė Danguolė, kuri davė daug gerų, aiškių praktinių patarimų. Ačiū tau, Danguolyt. Ir po jos
paaiškinimo supratau, kad nėra čia nieko ypač sudėtingo. Nors prieš tai buvau
parsitempusi visas knygas apie riešinių mezgimą iš bibliotekos. O mano
pirmosios buvo be karoliukų, tiesiog baltos su raštu per vidurį.
Pamenu nenusakomą džiugesį, kai gavau pirmą karoliukų
užsakymą. Buvau gavusi dar ir maišelį dovanų – įvairių biserio karoliukų. Pirkau tada iš www.veriame.lt
Mielieji, na gal vėl kada pradžiuginsite dovanėle? Kaip vaikas visus
čiupinėjau, žiūrėjau, kokie dydžiai, spalvos. Išties išsirinkti pakankamai
nelengva internetu, nes splava būna neatitinka paveiksliuko internetinėje
svetainėje. O man gi rūpėjo ne tik juoda ir balta, bet visos spalvos ir visi jų atspalviai. Todėl vis užsisakinėjau papildomai. Tada sekė siūlų užsakymas,
visgi rinkausi ne 100 proc merino vilną, bet Madame Tricote Paris Merino Gold 100
g – 400 m (sudėtis: 49% merino vilna, 51% akrilanas). Noriu
atkreipti dėmesį į siūlų kiekį ir vadinamą metražą, kiek tame grame telpa metrų
– tai apsprendžia siūlo storį. Kadangi mezgama dažniausiai su Preciosa biserio
karoliukais nr.10, tai siūlas turi būti pakankamai plonas, bet ne per plonas.
Aš visgi esu už siūlą su šilko gijomis, net tiktų aukštos kokybės akrilanu, nes
vilna visgi linkusi trūkinėti, ji suvyta iš daug daug gijų, bet tokie
karoliukai jomis čiuožinėja oho kiek ilgai ir kiek kartų, kol numezgi, tai
dažnai būna, kad nutrūksta siūlas. Taip pat, man asmeniškai, gražiau, kai vilna
nesivelia. Ypač, jei riešinės skirtos pavasario-vasaros sezonui, labiau kaip
aksesuaras.
Pradžioje naudojau paprastas schemas, bet vėliau pabudo
noras kurti, bent truputį perkurti schemą, įdėti savo braižo, nor jo gal dar
neturiu ryškaus. Tačiau autorinė kūrba yra man artima. Bent jau be galo vertinu ją kitų darbuose.
Nežinau, ar tiek
teorijos reikia. Gal įdėsiu savo darbelius Jūsų nuomonei.
Pirmosios riešinės be karoliukų |
Dar nesusiūta riešinė |
Šįkart visai ne apie muilus, ne apie kvepalus, o apie
mezgimą. Išties apie mezgimą kalbant, tai - man jokia naujiena, nes mezgti
išmokau labai seniai. Močiutė, mama mezgė, taigi man buvo iš ko mokytis. Nors
kas keista, kad dažnai aš norėjau mokytis PATI. Pasiimdavau mezgimo knygą,
susirasdavau įvairius raštus, ir sekdama instrukcijas bandydavau kažką išgauti.
Oj kiek kartų klydau, ardžiau, vėl mezgiau. Bet kai sulaukdavau močiutės
klausimo: „Jurgita, iš kur tokį gražų ir man nematytą raštą išmezgei, kas išmokė?“
Tada sakydavau: „pati. Iš knygos“. Nėra joks čia puikavimasis, tiesiog mėgau
nuoseklumą, matyt, atmintis mano buvo knyginė, kur perskaitęs sugromuluoji
viską. Vėliau buvo raštų schemos, jas išmokau skaityti pagal simboilus Na bet
dabar jau atėjus 2021 metams esu visiška senolė, nes naujo leidimo knygose
schemos man kaip kinų raštas, kurio tikrai nemoku. Kad būtų aiškiau pavyzduką
čia įkelsiu. Žinoma, raštai, kurie yra lengvi, man nėra problema, bet ten, kur
pynės perisipynę penkis kartus ir dar „priturbinta“ visokių „papildų“ ant
viršaus, na tokie man jau neįkandami.
Tai ir noriu pasakyti, kad esu tik mėgėja, kuri mėgaujasi
tuo ką daro.
Tiesa draugauju daugiausiai tik su virbalais. Moku ir
vąšeliu nerti, bet labai minimaliai. Nepavergė jis manęs.
Taigi mezgiau megztinius, golfus, šalikus, kojines,
pirštines ir t.t. Bet prieš kelis metus pamačiau riešines. Pradžioje
nesupratau, kam jo skirtos. Vėliau supratau, kad man labai patinka karoliukai.
Riešinės buvo išmegztos čekiško biserio karoliukais, siūlas – 100 proc merinos
vilna. Informacijos apie jų mezgimą ieškojau visur, bet labiausiai padėjo
draugė Danguolė, kuri davė daug gerų, aiškių praktinių patarimų. Ir po jos
paaiškinimo supratau, kad nėra čia nieko ypač sudėtingo. Nors prieš tai buvau
parsitempusi visas knygas apie riešinių mezgimą iš bibliotekos. O mano
pirmosios buvo be karoliukų, tiesiog baltos.
Pamenu nenusakomą džiugesį, kai gavau pirmą karoliukų
užsakymą. Buvau gavusi dar ir maišelį dovanų – įvairių biserio karoliukų. Pirkau tada iš www.veriame.lt
Mielieji, na gal vėl kada pradžiuginsite dovanėle? ;) Kaip vaikas visus
čiupinėjau, žiūrėjau, kokie dydžiai, spalvos. Išties išsirinkti pakankamai
nelengva internetu, nes splava būna neatitinka paveiksliuko internetinėje
svetainėje. O man gi rūpėjo ne tik juoda ir balta, bet visos spalvos ir
atspalviai. Todėl vis užsisakinėjau papildomai. Tada sekė siūlų užsakymas,
visgi rinkausi ne 100 proc merino vilną, bet Madame Tricote Paris Merino Gold 100
g – 400 m (sudėtis: 49% merino vilna, 51% akrilanas). Noriu
atkreipti dėmesį į siūlų kiekį ir vadinamą metražą, kiek tame grame telpa metrų
– tai apsprendžia siūlo storį. Kadangi mezgama dažniausiai su Preciosa biserio
karoliukais nr.10, tai siūlas turi būti pakankamai plonas, bet ne per plonas.
Aš visgi esu už siūlą su šilko gijomis, net tiktų aukštos kokybės akrilanu, nes
vilna visgi linkusi trūkinėti, ji suvyta iš daug daug gijų, bet tokie
karoliukai jomis čiuožinėja oho kiek ilgai ir kiek kartų, kol numezgi, tai
dažnai būna, kad nutrūksta siūlas. Taip pat, man asmeniškai, gražiau, kai vilna
nesivelia. Ypač, jei riešinės skirtos pavasario-vasaros sezonui, labiau kaip
aksesuaras.
Pradžioje naudojau paprastas schemas, bet vėliau pabudo
noras kurti, bent truputį perkurti schemą, įdėti savo braižo, nor jo gal dar
neturiu ryškaus. Tačiau autorinė kūrba yra man artima.
Nežinau, ar tiek
teorijos reikia. Gal įdėsiu savo darbelius Jūsų nuomonei.
O tobulėjimui ribų nėra. Gyveni ir mokaisi. Esu
perfekcionistė, su tuo kovoju gan ilgai, todėl kaip tik facebook‘e savo skiltį
apie rankdarbius pavadinau „Perfect imperfection“. Tiesiog noriu pasakyti, kad
nebūtina siekti tobulumo, kuriam nėra ribų. Kartais tas netobulumas gali tapti
tavo „parašu“, tavo darbo dalimi, kai tu su visa meile kūrei tą darbelį,
pasitaikė, na ne taip ten tas karoliukas įgulė ar pan., bet visuma nuo to
nesikeičia, jame lieka tavo „parašas“.
Šalia riešinių pradėjau domėtis auskarų, apyrankių, kaklo
papuošalų gamyba. Išties puikus užsiėmimas, ypač šaltais tamsiojo sezono
vakarais. Ir tai taip raminančiai veikia. Mano 8 metų dukterėčia specialiai
prašo panardyti delniukais tarp karoliukų. Sako, kad tai ją taip raminamai
veikia, toks puikus jausmas.
Papuošalų gamyba minimali. Nors galimbė kurti begalinė
kaip jūra. Tik laiko rasti visiems hobiams darosi itin sunku. Nors turiu ir
swarovki kristalų ir kitokių akmenukų, bet guli jie, laukia savo eilės.
Taigi jūsų teismui įkeliu ir kelis papuošalus.
O tobulėjimui ribų nėra. Gyveni ir mokaisi. Esu
perfekcionistė, su tuo kovoju gan ilgai, todėl kaip tik facebook‘e savo skiltį
apie rankdarbius pavadinau „Perfect imperfection“. Tiesiog noriu pasakyti, kad
nebūtina siekti tobulumo, kuriam nėra ribų. Kartais tas netobulumas gali tapti
tavo „parašu“, tavo darbo dalimi, kai tu su visa meile kūrei tą darbelį,
pasitaikė, na ne taip ten tas karoliukas įgulė ar pan., bet visuma nuo to
nesikeičia, jame lieka tavo „parašas“. Taigi riešinės ir kiti darbeliai su karoliukais yra tik mano netobulas "parašas".
Šalia riešinių pradėjau domėtis auskarų, apyrankių, kaklo
papuošalų gamyba. Išties puikus užsiėmimas, ypač šaltais tamsiojo sezono
vakarais. Ir tai taip raminančiai veikia. Mano 8 metų dukterėčia specialiai
prašo panardyti delniukais tarp karoliukų. Sako, kad tai ją taip raminamai
veikia, toks puikus jausmas. Gali būti, kad karoliukai primena smėlį, kuris yra naudojamas įvairiose terapijose.
Papuošalų gamyba minimali. Nors galimbė kurti - begalinė
kaip jūra. Tik laiko rasti visiems hobiams darosi itin sunku. Nors turiu ir
swarovki kristalų ir kitokių akmenukų, bet guli jie, laukia savo eilės.
Penalas |
Pieštukų ir kt rašymo/piešimo priemonių penalas |
Maišelis vaikiškai dūdelei |
Maišelis vaikiškai dūdelei |
Maišelis vaikiškai dūdelei |
Kaklo papuošalas |
Dviguba apyrankė arba kaklo papuošalas |
Auskaras |
Auskarai |
Apyrankė ir kaklo papuošalas |
Apyrankės |
Apyrankė |
Žiedas |