Beautiful Colours of Life : Riešinių mezgimas – tik vienas iš mano meditacijos būdų

Šįkart visai ne apie muilus, ne apie kvepalus, o apie mezgimą. Išties apie mezgimą kalbant, tai - man jokia naujiena, nes mezgti išmokau labai seniai. Močiutė, mama mezgė, taigi man buvo iš ko mokytis. Nors kas keista, kad dažnai aš norėjau mokytis PATI. Pasiimdavau mezgimo knygą, susirasdavau įvairius raštus, ir sekdama instrukcijas bandydavau kažką išgauti. Oj kiek kartų klydau, ardžiau, vėl mezgiau. Bet kai sulaukdavau močiutės klausimo: „Jurgita, iš kur tokį gražų ir man nematytą raštą išmezgei, kas išmokė?“ Tada sakydavau: „pati. Iš knygos“. Nėra joks čia puikavimasis, tiesiog mėgau nuoseklumą, matyt, atmintis mano buvo knyginė, kai perskaitęs sugromuluoji viską. Vėliau buvo raštų schemos, jas išmokau skaityti pagal simbolius Na bet dabar jau atėjus 2021 metams esu visiška senolė, nes naujo leidimo knygose schemos man kaip kinų raštas, kurio tikrai nemoku. Žinoma, raštai, kurie yra lengvi, man nėra problema, bet ten, kur pynės perisipynę penkis kartus ir dar „priturbinta“ visokių „papildų“ ant viršaus, na tokie man jau neįkandami.

Tai ir noriu pasakyti, kad esu tik mėgėja, kuri mėgaujasi tuo ką daro.

Tiesa draugauju daugiausiai tik su virbalais. Moku ir vąšeliu nerti, bet labai minimaliai. Nepavergė jis manęs.

Taigi mezgiau megztinius, golfus, šalikus, kojines, pirštines ir t.t. Bet prieš kelis metus pamačiau riešines. Pradžioje nesupratau, kam jo skirtos. Vėliau supratau, kad man labai patinka karoliukai. Riešinės buvo išmegztos čekiško biserio karoliukais, siūlas – 100 proc merinos vilna. Informacijos apie jų mezgimą ieškojau visur, bet labiausiai padėjo draugė Danguolė, kuri davė daug gerų, aiškių praktinių patarimų. Ačiū tau, Danguolyt. Ir po jos paaiškinimo supratau, kad nėra čia nieko ypač sudėtingo. Nors prieš tai buvau parsitempusi visas knygas apie riešinių mezgimą iš bibliotekos. O mano pirmosios buvo be karoliukų, tiesiog baltos su raštu per vidurį.

Pamenu nenusakomą džiugesį, kai gavau pirmą karoliukų užsakymą. Buvau gavusi dar ir maišelį dovanų – įvairių biserio karoliukų. Pirkau tada iš www.veriame.lt Mielieji, na gal vėl kada pradžiuginsite dovanėle? Kaip vaikas visus čiupinėjau, žiūrėjau, kokie dydžiai, spalvos. Išties išsirinkti pakankamai nelengva internetu, nes splava būna neatitinka paveiksliuko internetinėje svetainėje. O man gi rūpėjo ne tik juoda ir balta, bet visos spalvos ir visi jų atspalviai. Todėl vis užsisakinėjau papildomai. Tada sekė siūlų užsakymas, visgi rinkausi ne 100 proc merino vilną, bet Madame Tricote Paris Merino Gold 100 g – 400 m (sudėtis: 49% merino vilna, 51% akrilanas). Noriu atkreipti dėmesį į siūlų kiekį ir vadinamą metražą, kiek tame grame telpa metrų – tai apsprendžia siūlo storį. Kadangi mezgama dažniausiai su Preciosa biserio karoliukais nr.10, tai siūlas turi būti pakankamai plonas, bet ne per plonas. Aš visgi esu už siūlą su šilko gijomis, net tiktų aukštos kokybės akrilanu, nes vilna visgi linkusi trūkinėti, ji suvyta iš daug daug gijų, bet tokie karoliukai jomis čiuožinėja oho kiek ilgai ir kiek kartų, kol numezgi, tai dažnai būna, kad nutrūksta siūlas. Taip pat, man asmeniškai, gražiau, kai vilna nesivelia. Ypač, jei riešinės skirtos pavasario-vasaros sezonui, labiau kaip aksesuaras.

Pradžioje naudojau paprastas schemas, bet vėliau pabudo noras kurti, bent truputį perkurti schemą, įdėti savo braižo, nor jo gal dar neturiu ryškaus. Tačiau autorinė kūrba yra man artima. Bent jau be galo vertinu ją kitų darbuose.

Nežinau, ar tiek teorijos reikia. Gal įdėsiu savo darbelius Jūsų nuomonei.

Pirmosios riešinės be karoliukų

Dar nesusiūta riešinė

Šįkart visai ne apie muilus, ne apie kvepalus, o apie mezgimą. Išties apie mezgimą kalbant, tai - man jokia naujiena, nes mezgti išmokau labai seniai. Močiutė, mama mezgė, taigi man buvo iš ko mokytis. Nors kas keista, kad dažnai aš norėjau mokytis PATI. Pasiimdavau mezgimo knygą, susirasdavau įvairius raštus, ir sekdama instrukcijas bandydavau kažką išgauti. Oj kiek kartų klydau, ardžiau, vėl mezgiau. Bet kai sulaukdavau močiutės klausimo: „Jurgita, iš kur tokį gražų ir man nematytą raštą išmezgei, kas išmokė?“ Tada sakydavau: „pati. Iš knygos“. Nėra joks čia puikavimasis, tiesiog mėgau nuoseklumą, matyt, atmintis mano buvo knyginė, kur perskaitęs sugromuluoji viską. Vėliau buvo raštų schemos, jas išmokau skaityti pagal simboilus Na bet dabar jau atėjus 2021 metams esu visiška senolė, nes naujo leidimo knygose schemos man kaip kinų raštas, kurio tikrai nemoku. Kad būtų aiškiau pavyzduką čia įkelsiu. Žinoma, raštai, kurie yra lengvi, man nėra problema, bet ten, kur pynės perisipynę penkis kartus ir dar „priturbinta“ visokių „papildų“ ant viršaus, na tokie man jau neįkandami.

Tai ir noriu pasakyti, kad esu tik mėgėja, kuri mėgaujasi tuo ką daro.

Tiesa draugauju daugiausiai tik su virbalais. Moku ir vąšeliu nerti, bet labai minimaliai. Nepavergė jis manęs.

Taigi mezgiau megztinius, golfus, šalikus, kojines, pirštines ir t.t. Bet prieš kelis metus pamačiau riešines. Pradžioje nesupratau, kam jo skirtos. Vėliau supratau, kad man labai patinka karoliukai. Riešinės buvo išmegztos čekiško biserio karoliukais, siūlas – 100 proc merinos vilna. Informacijos apie jų mezgimą ieškojau visur, bet labiausiai padėjo draugė Danguolė, kuri davė daug gerų, aiškių praktinių patarimų. Ir po jos paaiškinimo supratau, kad nėra čia nieko ypač sudėtingo. Nors prieš tai buvau parsitempusi visas knygas apie riešinių mezgimą iš bibliotekos. O mano pirmosios buvo be karoliukų, tiesiog baltos.

Pamenu nenusakomą džiugesį, kai gavau pirmą karoliukų užsakymą. Buvau gavusi dar ir maišelį dovanų – įvairių biserio karoliukų. Pirkau tada iš www.veriame.lt Mielieji, na gal vėl kada pradžiuginsite dovanėle? ;) Kaip vaikas visus čiupinėjau, žiūrėjau, kokie dydžiai, spalvos. Išties išsirinkti pakankamai nelengva internetu, nes splava būna neatitinka paveiksliuko internetinėje svetainėje. O man gi rūpėjo ne tik juoda ir balta, bet visos spalvos ir atspalviai. Todėl vis užsisakinėjau papildomai. Tada sekė siūlų užsakymas, visgi rinkausi ne 100 proc merino vilną, bet Madame Tricote Paris Merino Gold 100 g – 400 m (sudėtis: 49% merino vilna, 51% akrilanas). Noriu atkreipti dėmesį į siūlų kiekį ir vadinamą metražą, kiek tame grame telpa metrų – tai apsprendžia siūlo storį. Kadangi mezgama dažniausiai su Preciosa biserio karoliukais nr.10, tai siūlas turi būti pakankamai plonas, bet ne per plonas. Aš visgi esu už siūlą su šilko gijomis, net tiktų aukštos kokybės akrilanu, nes vilna visgi linkusi trūkinėti, ji suvyta iš daug daug gijų, bet tokie karoliukai jomis čiuožinėja oho kiek ilgai ir kiek kartų, kol numezgi, tai dažnai būna, kad nutrūksta siūlas. Taip pat, man asmeniškai, gražiau, kai vilna nesivelia. Ypač, jei riešinės skirtos pavasario-vasaros sezonui, labiau kaip aksesuaras.

Pradžioje naudojau paprastas schemas, bet vėliau pabudo noras kurti, bent truputį perkurti schemą, įdėti savo braižo, nor jo gal dar neturiu ryškaus. Tačiau autorinė kūrba yra man artima.

Nežinau, ar tiek teorijos reikia. Gal įdėsiu savo darbelius Jūsų nuomonei.

O tobulėjimui ribų nėra. Gyveni ir mokaisi. Esu perfekcionistė, su tuo kovoju gan ilgai, todėl kaip tik facebook‘e savo skiltį apie rankdarbius pavadinau „Perfect imperfection“. Tiesiog noriu pasakyti, kad nebūtina siekti tobulumo, kuriam nėra ribų. Kartais tas netobulumas gali tapti tavo „parašu“, tavo darbo dalimi, kai tu su visa meile kūrei tą darbelį, pasitaikė, na ne taip ten tas karoliukas įgulė ar pan., bet visuma nuo to nesikeičia, jame lieka tavo „parašas“.

Šalia riešinių pradėjau domėtis auskarų, apyrankių, kaklo papuošalų gamyba. Išties puikus užsiėmimas, ypač šaltais tamsiojo sezono vakarais. Ir tai taip raminančiai veikia. Mano 8 metų dukterėčia specialiai prašo panardyti delniukais tarp karoliukų. Sako, kad tai ją taip raminamai veikia, toks puikus jausmas.

Papuošalų gamyba minimali. Nors galimbė kurti begalinė kaip jūra. Tik laiko rasti visiems hobiams darosi itin sunku. Nors turiu ir swarovki kristalų ir kitokių akmenukų, bet guli jie, laukia savo eilės.

Taigi jūsų teismui įkeliu ir kelis papuošalus.

Papuošalų gamyba minimali. Nors galimbė kurti - begalinė kaip jūra. Tik laiko rasti visiems hobiams darosi itin sunku. Nors turiu ir swarovki kristalų ir kitokių akmenukų, bet guli jie, laukia savo eilės.