Anotacija mane suintrigavo:
Lemtingas susitikimas, trukęs vos vieną dieną, visam laikui tragiškai pakeitė dviejų mergaičių gyvenimą.
Po dvidešimt penkerių metų žurnalistė Kerstė Lindsi gauna užduotį parašyti seriją straipsnių apie žiaurias jaunų merginų žmogžudystes pajūrio miestelyje. Tirdama įvykius, ji nusprendžia pasikalbėti su pramogų parko darbuotoja Ambere Gordon.
Kerstei ir Amberei šis susitikimas pirmas nuo tos niūrios dienos vaikystėje. Ar šios dvi moterys sugebės nuslėpti baisią paslaptį, norėdamos apsaugoti savo naujus gyvenimus ir šeimas?
O knygos kitoje pusėje
radau trijų rašytojų atsiliepimus apie „Nedorėlės“.
Atsiliepimai
Nuoširdžiai nerimą keliantis ir emociškai jaudinantis Alex Marwood romanas "Nedorėlės" – neįmanoma atsispirti.
* Val McDermid
"Nedorėlės" prikausto dėmesį. Istorija psichologiškai stipri, sudėtinga ir meistriškai sudėliota. Negalėjau atsitraukti, netgi kai pajusdavau, kad ji mane traukia į tikrai labai niūrias gelmes. Nekantrauju pamatyti, ką Alex Marwood dar mums pateiks.
* Jojo Moyes, "Aš prieš tave" autorė
Ryte prarijusi puslapį po puslapio pasigailėjau, kad ne aš tai parašiau! Siužetas sumaniai sudėliotas ir spartus; visos linijos beatodairiškai veda kvapą gniaužiančio finalo link. Man labai patiko.
* Elizabeth Haynes, "Į tamsiausią kampą" autorė.
Pažintis su Val McDermid „užsimezgė“
perskaičius šiurpų, stulbinamai originalų ir nuostabų detektyvą „Undinių
vilionės“. Kitos autorės tikriausiai daugumai žinomos, o man asmeniškai –
vienos iš mėgstamiausių.
Taigi šie atsiliepimai
dar labiau pakurstė mano smalsumą.
Žanras: detektyvinis romanas
Puslapių skaičius: 400
Leidykla: Jotema, 2013
Perskaityta: 2014 m. vasario mėn.
Knygos įvertinimas: 5/5
Žanras: detektyvinis romanas
Puslapių skaičius: 400
Leidykla: Jotema, 2013
Perskaityta: 2014 m. vasario mėn.
Knygos įvertinimas: 5/5
Dabar, kai perskaičiau
knygą, gailiuosi, kad vis atidėliojau jos skaitymą, pasirinkdama vis kitą
knygą. Skaitydama, prisipažinsiu, patyriau tikrai didelį malonumą. Tas
nuostabus jausmas būti taip stipriai įtrauktai, versti puslapius be suvokimo,
kiek aš jau jų perverčiau, žiūrėti, kaip knyga „tirpsta“ rankose.
Siužetas puikus, pilnas
veiksmo, įdomių ir keistų personažų, kurių paveikslai labai ryškūs, išbaigti,
puikiai atspindi emocijas. Pagrindinių herojų asmenybės atskleidžiamos ne tik
pasakojant jų išorinę išvaizdą, bet ir atskleidžiant vidines žmogaus gelmes,
paliečiant sąžinę, nagrinėjant savisaugos instinktą, vaikų psichologiją, elgesį, jų gyvenimo būdą, šeimas, kuriose augo.
Detektyvas. Taip. Tačiau man knyga pasirodė labiau kaip psichologinis trileris/detektyvas, vietomis net atrodė
tarsi skaitau ne detektyvą, o psichologinį romaną. Bet tik tarpais, nes, kaip
minėjau, įvykių tikrai pakanka: čia galima rasti ir psichopatų-keistuolių,
žmogžudysčių bei žmogžudžių, paslapčių, išdavysčių, neištikimybių, intriguojančių susitikimų,
prisiminimų, apmąstymų, įtampos, nežinomybės, netikėtų siužeto posūkių,
skaudžių išgyvenimų, vidinių abejonių ir t.t. Visa tai rašoma meistriškai,
rašymo stilius lengvas, paprastas, bet įtraukiantis.
Didžiąją knygos dalį
apima pasakojimas, kas vyksta dabar ir čia. Pagrindinės herojės – žurnalistė Kerstė
Lindsi ir pramogų parko darbuotoja Amberė Gordon. Dvi moterys, du visiškai
skirtingi gyvenimai. Vienintelis siejantis saitas – paslaptis, o gal tiksliau
gyvenimas, slepiant savo tikrąją tapatybę, meluojant aplinkiniams. Taip, dar
abi turi vyrus, tačiau šioje situacijoje vyras vyrui nelygus. Vienai gyvenime
labiau pasisekė, kitai - ne taip gerai. Viena turi šeimą, du vaikus, kita – du šuniukus
ir neaiškų tipą, kuris „dėvi“ svajonių princo kaukę. Nei viena
iš moterų nėra tobula. O kaip tokia galėtų būti po tokių patirčių? Tik
kiekviena savaip išgyvena savo psichologines traumas.
Tuomet įterpiami jau kitu
šriftu rašomi skyriai, kur veiksmas vyko, moterims dar būnant mergaitėmis, t.y.
pasakojama praeitis, kardinaliai ir skaudžiai pakeitusi šių dviejų moterų
gyvenimus.
Pati knygos pradžia
atrodė miglota, sunkoka buvo suprasti visus niuansus, nes truputį trikdė vis
naujai iškylantys veikėjai. Tačiau labai greitai viskas tampa aišku.
Intriguojantis pasirodė
abiejų pagrindinių herojų susitikimas po 25-erių metų. Tas stiprus noras
susitikti, sužinoti daugiau apie viena kitą, ir kartu neapykanta, baimė, nes
tai neįmanoma, uždrausta teisiškai.
Didžiausias pliusas, kad
tai ne eilinis detektyvas, kurio pabaiga šiek tiek nusaldinta, tipiškas happyendas, t.y. žudikas išaiškinamas, ir nukentėjusieji gyvena sau laimingai ir
ramiai. Šioje knygoje to nebus. Pabaiga man asmeniškai buvo netikėta, keistoka,
kelianti daug klausimų, verčianti susimąstyti. Kodėl pasielgė būtent taip? Ar
nebuvo kitos išeities? Žinoma, turiu savo nuomonę, kodėl atomazga tokia, bet
geriau pasilaikysiu ją sau. Nenoriu atimti malonumo tiems, kas dar tik žada
skaityti šį detektyvą. Apskritai knygoje nagrinėjama tema verta klausimų,
diskusijų. Puikiai parodomas visuomenės požiūris į nusikaltėlius, jos žiaurumas
nesigilinant į nusikaltimo detales, aplinkybes. Knygoje pamokamai
pavaizduojama, kaip, atrodo, nekaltas vaikų elgesys gali baigtis tragiškai bei
pakeisti jų visą gyvenimą.
Galų gale parodoma ir
itin stipri moterų/mergaičių draugystė, kurios nesugebėjo ištrinti net laikas
bei skaudžios patirtys. Kaip ten bebūtų, tačiau, manau, kad pačioje pabaigoje
tai labai ryškiai pavaizduota. Draugas yra tas, kuris padeda nelaimėje
ir....toliau skaitykite knygoje „Nedorėlės“. Rekomenduoju ;)
O pati lauksiu, gal išleis lietuvių kalba kitą autorės knygą "The Killer Next Door" - labai neblogi atsiliepimai ir reitingas :)
Autorė, pasivadinusi slapyvardžiu Alex Marwood, kurios tikrasis vardas Serena Mackesy |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą